DOLOMITAS


Naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų.


Neveltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai.
Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek jų buvo iškasta per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį, o per pastaruosius kelis dešimtmečius gavyba padidėjo dar 50 procentų.

Gavybos didėjimas sietinas su gyventoju daugėjimu pasaulyje ir pastangomis išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį - išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui per metus yra sunaudojama apie 20 tonų įvairių rūšių mineralinių išteklių.
Dolomitas  - vidutinio kietumo uoliena. Pagal Moso skalę kietumas 3,5-4,0, o tankis 2900-3200 kg/m3. Dolomito kilmė dvejopa. Dalis susidarė lagūnose,iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų  (tai egzogeninis dolomitas), dalis iš klinties, kur dalį kalcio pakeitė magnis.
Dolomito spalva priklauso nuo priemaišų. Dolomitas be priemaišų yra baltos spalvos. Pilką, gelsvą, žalsvą ar rausvoką atspalvį suteikia geležies arba  mangano priemaišos.
Uoliena sugeria labai mažai drėgmės, todėl ji aktyviai naudojama išorės apdailos ir landšafto darbams. Galima naudoti vandens sienelėms. Yra keli būdai, kaip dolomitą panaudoti puošybai. Kadangi dolomitas skyla labai lygiai, jis dažnai naudojamas mūryti sienelėms.
Nuosėdinės kilmės karbonatų klasės mineralas ir karbonatų grupės uoliena. Turi 20-30 % kalcio oksido (CaCo3), 17-22 % magnio oksido (MgCo3), 37-48 % anglies dioksido. Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje devono sistemos sluoksniuose. Jis yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas, kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar dabar yra išsilaikiusių iš dolomito sumūritų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti.
Dolomitas
Dolomitas – karbonatų klasės mineralas, kalcio magnio karbonatas CaMg (CO3)2. Dolomitu vadinama uoliena sudaryta iš šio mineralo.
Kietumas pagal Moso skalę 3,5–4,0, tankis 2900–3200 kg/m³.
Kristalai yra trikampės–romboedrinės sandaros. Struktūra – nuo lygios smulkiakristalinės iki kaverningos, priklausomai nuo susiformavimo sąlygų ir geležies bei mangano priemaišų kiekio. Spalva – nuo baltos iki tamsiai pilkos.
Dolomitas susidaro lagūnose iš persotintų tirpalų, iškritus dolomito kristalams. Susidarymo būdas iš klinties, kai dalį kalcio pakeičia magnis. Visiškai netirpsta vandenyje, atsparus šaltai rūgščiai, nereaguoja su naftos produktais.

Dolomitas taip pavadintas pagerbiant prancūzų gamtininką ir geologą D. G. T. G. de Dolomieu,

kuris ištyrė šiaurinės Italijos kalnus, vėliau pavadintus Dolomitų Alpėmis
Naudojimas
Dolomito skalda Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, taip pat kaip apdailos medžiaga. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojamas metalo lydymo aukštakrosnių išklojimui, chemijos ir stiklo pramonėje.

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)